Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją (atnaujinimą), dažnai pirmiausia pagalvojama apie pastato inžinerinių sistemų remontą: susidėvėjusių vamzdynų keitimą, apskaitos prietaisų įrengimą, lifto įrangos remontą arba pakeitimą, bendrojo naudojimo patalpų dažymą ir pan. Ir tik paskui planuojamas pastato kompleksinis šiltinimas.
O būtent pastato išorinių atitvarinių konstrukcijų (ypač sienų) apšiltinimas leidžia pagerinti vidaus patalpų mikroklimatą bei galimybę sumažinti išlaidas šildymui, nes sumažėja eksploatacijai reikalingas energijos kiekis.
Dauguma Lietuvos gyventojų (66 procentai) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961–1990 metais, kurių šilumos išsaugojimo lygis gerokai mažesnis ir ženkliai skiriasi, palyginti su dabartiniais normatyviniais reikalavimais, kurie keliami namų konstrukcijoms. Atliktų tyrimų duomenimis, senos statybos nešiltintų gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai dažnai 20–30 proc. ar daugiau viršija net ankstesnes projektines reikšmes. Taigi veltui eikvojama didelė pastatui tiekiamos šilumos dalis. Dėl blogai apšiltintų sienų, stogų ir rūsių ji tiesiog išeina į lauką.
Pastatų gaisrinė sauga yra vienas svarbiausių aspektų. Atliekant renovaciją reikėtų rinktis nedegias medžiagas. Pagal statistinius duomenis daugiausia aukų gaisras pasiglemžia pirmomis minutėmis, kilus panikai, o jeigu bus naudojamos degios medžiagos (ar neatsparios ugniai konstrukcijos), kilus gaisrui jos dar pablogins situaciją, kliudydamos evakuoti žmones. Be degumo, didelį dėmesį reikėtų atkreipti į dūmų susidarymo greitį ir išskiriamas nuodingas dujas, nes dažnai būtent šie veiksniai, kuriems dabar
praktiškai niekas neskiria dėmesio, tampa didelio aukų skaičiaus priežastimi.
Medžiagų ilgaamžiškumas irgi yra vienas lemiamų veiksnių, nes dažnai išorinės termoizoliacinės šiltinimos sistemos gali būti eksploatuojamos net ir 50 metų. Tai kelia papildomus reikalavimus šilumos izoliacinėms medžiagoms, nes savybių pablogėjimas pastato eksploatacijos metu, gali būti sistemos dalinio arba visiško netinkamumo naudoti priežastimi.
Tinkamai apšiltintuose namuose vidaus mikroklimatas daug geresnis negu įprastuose pastatuose. Gera šilumos izoliacija užtikrina nuolatinę ir malonią 21–25 laipsnių patalpų temperatūrą ir šaltą žiemą, ir karštą vasarą.
O kaip rodo praktika, renovuotose ir tinkamai apšiltituose namuose sumažėja santykinis oro drėgumas iki optimalaus 40-60 proc. lygio. Tačiau reikia prisiminti, kad patalpų vėdinimas yra reikalingas, nes taip užtikrinamas tinkamas mikroklimatas patalpose ir užkertamas kelias pelėsių atsiradimui.
CO2 išmetimo į atmosferą mažinimas
Pastatų apšiltinimas renovacijos metu – tai ne tik vienas veiksmingiausių būdų sumažinti pastato energijos išlaidas šildymui ir vėsinimui, bet ir sumažinti CO2 išmetimą į atmosferą bei neigiamą poveikį aplinkai.
Apytiksliai vien per metus ROCKWOOL pagamintos izoliacijos kiekis per 50 metų į atmosferą patenkančio CO2 kiekį padės sumažinti 100 mln. tonų.
Šilumos izoliacija iš akmens vatos padeda pagerinti patalpų akustinį komfortą. Apšiltinus pastato išorines atitvarines konstrukcijas ROCKWOOL šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, taip pat pagerinsite pastato akustines savybes. Automobilių ir geležinkelių magistralių, lėktuvų keliamas triukšmas gerai izoliuotose patalpose sumažėja 25–30 dB, ir tai pagerina gyvenimo komfortą.
Brošiūros renovacijai
Išsamiose brošiūrose rasite daug papildomos informacijos daugiabučių namų renovacijos tema.
Įrankiai projektavimui ir statybai
Projektuokite ir statykite paprasčiau su gamintojų paruošta mokomąja ir technine medžiaga.
