Išleisdami vaikus į mokyklą, vykdami pas draugus vakarienės ar atvežę tėvus į sveikatos priežiūros įstaigą, net nesusimąstome apie šių pastatų priešgaisrinę saugą.
Ir būtų keista, jei tuo metu apie tai mąstytume.
Tačiau pastatų priešgaisrinė sauga, o kartu ir juos eksploatuojančių žmonių gyvybė, priklauso nuo pasirinktų statybinių medžiagų.
Pasirinkti ugniai atsparias statybines medžiagas nėra sunku.
Iš esmės užtenka iškelti vieną paprastą klausimą: ar medžiaga degi ar ne? Norint, kad pastatas būtų atsparus ugniai, labai svarbu suprasti, kokios medžiagos gali užsidegti.
Degios medžiagos – ugnies pavojus
Kilus gaisrui degios medžiagos užsiliepsnos – ir čia tikrai nepasitarnaus jų sudėtyje esantys sveikatai kenksmingi cheminiai antipirenai. Kai tokios statybinės medžiagos užsidegs, liepsna ims plisti ir intensyvėti.
Akmens vata yra nedegi ir viskas tuo pasakyta.
Jei akmens vata bus veikiama ugnies, ji neišskirs jokių nuodingų dūmų. O dūmai – pagrindinė žūčių gaisruose priežastis.
Vienas sprendimas – išsaugotos žmonių gyvybės
Saugodami savo gyvybę ir sveikatą kasdien rūpinamės saugumu: įsėdę į automobilį užsisegame saugos diržą, kertame gatvę tik per pėsčiųjų perėją ir pan.
Sprendimas, kokias statybines medžiagas – degias ar nedegias – pasirinkti statant pastatą, dar svarbesnis – nuo pasirinkimo gali priklausyti daugybės žmonių gyvybė dabar ir ateityje.
Ilgaamžė apsauga
Kadangi pastatai paprastai statomi (arba kapitaliai renovuojami) tik kartą, renkantis medžiagas iš esmės tenka priimti sprendimą visų pastato naudotojų – galbūt šimtų ar net tūkstančių žmonių – vardu.
Jei nuspręsti reikėtų jums, kokias medžiagas rinktumėtės: degias ar nedegias?