Kasdien naudojamės pačios įvairiausios paskirties pastatais: gyvename namuose, dirbame biuruose, gydomės ligoninėse, mokomės mokyklose...
Vis dėlto pastatai kelia ir nemažai problemų.
Klimato kaita, energijos švaistymas, neatsakingas žaliavų naudojimas, atliekos, aplinkos tarša ir neigiamas poveikis sveikatai – visose šiose srityse daug kas priklauso nuo statybos sektoriaus sprendimų ir pasirenkamų statybinių medžiagų.
Klimato kaita ir energijos švaistymas
Pagalvokime apie dvi pirmąsias sritis: klimato kaitą ir energijos švaistymą. Abiem atvejais pastatai vaidina svarbų vaidmenį. Pastatai suvartoja apie 40 procentų pasaulio energijos ir išskiria maždaug trečdalį su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Kodėl tiek daug? Nes daugybė pastatų energiją tiesiog iššvaisto. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje 75 procentuose pastatų energija naudojama neefektyviai. Dauguma jų tikriausiai tebestovės ir 2050 metais – tada, kai ES ketina pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą. Norint šiame regione pasiekti ilgalaikius energijos tausojimo ir klimato tikslus, būtina imtis plataus masto energetinės renovacijos ir kelti aukštus energijos vartojimo efektyvumo standartus naujiems pastatams. Tokie veiksmai sumažins daugelio žmonių sąskaitas už energiją ir palengvins jų gyvenimą, prisidės prie šeimų sveikatos ir didesnės socialinės lygybės.
70 procentų mažesnės energijos sąnaudos
Tinkamai sumontuotas apšiltinimo sluoksnis su mūsų akmens vata pastatuose šildymo poreikį gali sumažinti iki 70 procentų. Jei renovacijos programa apima dar ir šilumos siurblius bei saulės modulius ant stogų, energijos poreikis dar sumažėja.
Tačiau akmens vata ne tik pagerina energijos vartojimo efektyvumą. Tinkamai pasirinkus statybines medžiagas išsprendžiamos ir kitos problemos, pavyzdžiui, neatsakingas žaliavų naudojimas, atliekos, tarša, poveikis sveikatai.
Rinkdamiesi medžiagas, kelkite klausimus
Ar ši medžiaga tarnaus ne vieną dešimtmetį, neprarasdama savybių? Ar ji natūrali? Ar ją galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti? Ar joje nėra kenksmingų antipirenų arba plastiko, kurie galiausiai atsidurtų mūsų organizmuose arba aplinkoje?
Kaip jau tikriausiai supratote, kalbant apie mūsų akmens vatą, į visus šiuos klausimus yra tik vienas atsakymas: taip. Žinoma, esame šališki. Tačiau žinodami, su kokio masto iššūkiais žmonija susiduria, ir matydami, kiek potencialo pokyčiams turi pastatai, kokias medžiagas rinktumėtės jūs?
