Gaisro eiga
Pirmas etapas - augimas
Gaisras gali prasidėti nuo įvairių uždegimo šaltinių, pvz. smilkstančios cigaretės, degančio degtuko, elektros trumpo jungimosi ir t.t. Deganti medžiaga skleidžia į aplinką šilumą, o esant palankioms šilumos kaupimosi sąlygoms, gerta esančios medžiagos gali užsidegti.
Gaisro augimo tempas priklauso nuo kelių veiksnių:
- Degių medžiagų kiekio patalpoje;
- Pastato konstrukcijų tipo;
- Medžiagų degimo pobūdžio;
- Deguonies prieinamumo.
Degios dujos ir garai, sklindančios iš karščio veikiamų elementų, susimaišo su oru sudarydamos degų mišinį. Kai dujų temperatūra lubų zonoje pasiekia užsidegimo temperatūrą, susimaišiusios su oru dujos užsidega. Jų atsiradimas yra paskutinis perspėjimas kad artėja ugnies pliūpsnis (angl. flashover). Deganti lubų zona spinduliuoja didelį energinos kiekį. Ši spinduliuotė dar labiau pakelia temperatūrą prie degių elementų. Temperatūros padidėjimas iki užsiliepsnojimo temperatūros įtakoja degių medžiagų užsiliepsnojimą ir degimą patalpoje. Šis reiškinys vadinamas ugnies pliūpsniu (angl. Flashover). Šios stadijos metu temperatūra pakyla iki maždaug 1100 oC, ugnies plitimo greitis paprastai būna apie 10 metrų per minutę.
Antras etapas - liepsnojimas
Ši stadija pasiekiama, kai karščio lygis pasiekia didžiausią vertę. Šiame etape greitai krinta deguonies lygis, kas sumažina degimo greitį. Šiluminis spinduliavimas, veikiantis prie labai greitai savaime užsiliepsnojačių medžiagų, yra pagrindinis veiknys prisidedantis prie tolimesnio gaisro plitimo.
Trečias etapas - vėsimas (gesimas)
Gaisro gesimo stadija vyksta kai intensyviai mažeja degiųjų medžiagų kiekis, kuris įtakoja šilumos išsiskyrimą ir gaisro temperatūros mažėjimą. Praktiškai ši stadija reiškia kad visos patalpoja esančios degios medžiagos sudegė, ir priklausomai nuo statybinių medžiagų atsparumo ugniai, yra pažeistos pastato konstrukcijos. Šiame etape, gaisras paprastai buna kibirkčiavimo formos, ir ugnies temperatūra sparčiai krenta.
