Pradiniai ir įvesties duomenys
Vietovė: nuo pasirinktos vietovės (miesto) kur pastatytas namas priklauso šildymo sezono trukmė bei aplinkos oro sąlygos naudojamos skaičiavimuose;
Naudingas plotas: įrašomas bendras namo gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Jis naudojamas apskaičiuojant sienų ir stogų plotams apskaičiuoti, kurie būtini nustatant papildomo šiltinimo naudos galimus finansinius sutaupymus šildymui bei taršos į aplinką sumažinimą visam namui;
Statybos metai: pasirinkti esamo namo statybos metai leidžia nustatyti apytikslį pastato energijos suvartojimo efektyvumą pagal tais metais galiojusių atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) normines vertes gyvenamiesiems pastatams:
Statybos metai | Unorm (W/(m2·K) |
Stogui | Sienoms |
< 1992 | 0.85 | 1.27 |
1992-1999 | 0.23 | 0.45 |
1999-2006 | 0.2 | 0.26 |
2006-2016 | 0.16 | 0.2 |
2016-2018 | 0.14 | 0.15 |
2018-2020 | 0.12 | 0.13 |
> 2021 | 0.1 | 0.11 |
Namo tipas: priklausomai nuo esamo namo naudingo ploto bei pasirinkto tipo: vieno ar dviejų aukštų namas - apskaičiuojami apytikslūs sienų atitvarų plotai, kurie naudojami skaičiuojant papildomo šiltinimo naudos galimus finansinius sutaupymus šildymui bei taršos į aplinką sumažinimą.
Atsižvelgiant į esamo namo aukštų skaičių naudojamas empirinis perskaičiavimo koeficientas priklausomai nuo namo naudingo ploto dydžio:
Visiems namams su šlaitinio stogo konstrukcija skaičiavimuose priimtas vidutinis stogo nuolydžio kampas lygus 30o, todėl apskaičiuojant apytikslį stogo plotą naudojamas empirinis perskaičiavimo koeficientas 1,155 priklausomai nuo namo naudingo ploto dydžio. O plokštiems stogams (kurių nuolydis < 7o) šis koeficientas yra 1,02.
Šildymo sistema: pasirinkę esamame name esančią šildymo sistemą su naudojamo kuro šaltiniu (rūšimi) apskaičiuojami galimi finansiniai sutaupymai šildymui (pagal 2024 m. birželio 26 d. šilumos energijos kainas) bei taršos į aplinką sumažinimas (sąlygotas CO2 emisijomis priklausomai nuo konkrečios kuro rūšies).
Šildymo šaltinio kuro kaina: akmens anglies, malkų, pjuvenų ir durpių briketų bei pjuvenų granulių kainos paimtos iš svetainės www.kuras.lt; gamtinių dujų ir elektros (kaip visuomeninio tiekėjo pagal planų "standartinis" ir "namai plius" vienos laiko zonos tarifus) kainos paimtos iš www.ignitis.lt. Šiluminiams siurbliams "oras-vanduo" ir „gruntas-vanduo" taikyti "namai plius" vienos laiko zonos elektros tarifai; skysto kuro (žymėto dyzelino) ir suskystintų dujų kaina 2024 m. birželio 26 d. paimta tinklapyje www.degalukainos.lt pateikiamomis žemiausiomis degalų kainomis degalinių, esančių įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose; centrinio (termofikacinio) šildymo kaina apskaičiuota kaip centralizuotai tiekiamos šilumos kainos (su 9 proc. PVM) vidurkis Lietuvoje pagal nuo 2024 m. birželio 1 d. patvirtintas kainas šilumos tiekimo įmonėms (žr. svetainėje https://lsta.lt/silumos-ukis/silumos-kaina/).
Patalpų temperatūra: skaičiavimuose priimama 22 °C temperatūra patalpų viduje.
Namo konstrukcijų šiltinimo būdas:
- Sienos: priimta, kad esama siena yra mūrinės konstrukcijos, kuri papildomai gali būti šiltinama įrengiant vėdinamą arba tinkuojamą fasadinę šiltinimo sistemą.
- Vėdinama fasadinė šiltinimo sistema - įrengiama montuojant medinių tašų karkasą (tašo plotis 50 mm, o žingsnis 600 mm) tarp kurių šiltinama akmens vatos plokštėmis SUPERROCK PREMIUM (vienu ar keliais sluoksniais norint pasiekti reikiamą storį). Vėjo izoliacijai naudojama difuzinė plėvelė, kuri turi būti glaudžiai prispausta prie termoizoliacinio sluoksnio paviršiaus. Vėdinamo oro tarpo sluoksnis konstrukcijoje ne mažiau 25 mm, ir jame turi būti užtikrinamas oro judėjimas. Fasado apdailai gali būti naudojamos įvairios apdailos medžiagos: lakštai, plokštės, dailylentės, plytelės ir pan.
- Tinkuojama fasadinė šiltinimo sistema – įrengiama prie esamų sienų paviršių klijuojant reikiamo storio akmens vatos plokštes FRONTROCK PLUS, kurios papildomai tvirtinamos mechaniškai plastikinėmis termosmeigėmis. Toliau technologiškai įrengiami fasado sistemos sluoksniai: bazinis armuoto klijų mišinio su įterptu stiklo pluošto tinkleliu, grunto ir dekoratyvinio apdailinio tinko. Būtina naudoti vienos sistemos gamintojo komponentus.
- Stogas: papildomai esamas namo stogas gali šiltinamas pasirinktinai keliais būdais atsižvelgiant į jo konstrukciją:
- Šlaitinis stogas - kai šiltinimo sluoksnis įrengiamas tarp gegnių. Medinės gegnės (plotis 50 mm montuojamos kas 600 mm) tarp kurių šiltinama akmens vatos plokštėmis SUPERROCK PREMIUM (vienu ar keliais sluoksniais norint pasiekti reikiamą storį). Vėjo izoliacija iš difuzinės plėvelės įrengiama ant išorinio termoizoliacinio sluoksnio paviršiaus ir turi būti glaudžiai prispausta prie šiltinimo sluoksnio. Šlaitinio stogo konstrukcijose virš difuzinės plėvelės esantį vėdinamą oro tarpą reikia įrengti ne mažesnio kaip 50 mm aukščio ir jame turi būti užtikrinamas oro judėjimas. Iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės įrengiama garo izoliacija iš tam skirtų medžiagų (plėvelių, membranų), kuri paklota sandariai, perdengiant ir suklijuojant sujungimus, be raukšlių. O vidaus apdailai naudojamos gipso kartono plokštės ar kitos panašios medžiagos.
- Neeksploatuojama pastogė - kai viršutinė perdanga šiltinama purškiant palaidą vatą. Šiltinimas atliekamas pučiamą (birią) akmens vatą GRANROCK SUPER mechanizuotu būdu (naudojant specialią įrangą) taip ją paskleidžiant vientisu ir tolygiu sluoksniu (be jokių siūlių ar tarpų) ant gelžbetoninės perdangos plokštės viršaus. Šilumos izoliacijos sluoksnio piltinis tankis siekia 25-35 kg/m3, todėl įvertinant galimą nusėdimą turi būti įrengiamas ne mažiau kaip 5 % storesnis šiltinimo sluoksnis.
- Plokščias stogas - kai iš viršaus papildomai klojami termo ir hidroizoliaciniai sluoksniai. Apatiniam šiltinimo sluoksniui naudojamos akmens vatos plokštės ROOFROCK 30 E (kurios klojamos vienu ar keliais sluoksniais norint pasiekti reikiamą storį), o viršutiniam sluoksniui visada naudojamos 40 mm storio akmens vatos plokštės ROOFROCK 50. Plokštės privalo būti klojamos kiek galint glaudžiau viena prie kitos, perstumiant siūles ir prie pagrindo tvirtinamos mechaniškai plastikinėmis teleskopinėmis smeigėmis. Hidroizoliacinis sluoksnis įrengiamas ant termoizoliacijos plokščių prilydant 2 sluoksnius bituminės ritininės stogo dangos.
Energinio naudingumo klasė po renovacijos: pasirenkama po renovacijos norima pasiekti konkrečios atitvaros (sienų ar stogo) energinio naudingumo klasė pagal reikalaujamą konstrukcijos norminę šilumos perdavimo koeficiento (U) vertę gyvenamiesiems pastatams:
Energinio naudingumo klasė | Unorm (W/(m2·K) |
Stogui | Sienoms |
B klasė | 0.15 | 0.18 |
A klasė | 0.14 | 0.15 |
A+ klasė | 0.12 | 0.13 |
A++ klasė | 0.10 | 0.11 |
Atkreipiame dėmesį, jog norint gauti subsidiją iš valstybinės paramos programos skirtos individualių namų renovacijai - reikia pasiekti, kad pastatas po renovacijos turėtų B ar aukštesnę energinio efektyvumo klasę bei ir ne mažiau kaip 40% būtų sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos (kWh/m2/metai) lyginant su buvusiomis iki šiol.
Atsakomybės ribojimas
Skaičiuoklė yra tik informacinio pobūdžio, o gauti rezultatai teoriniai, nes grindžiami skaičiavimais remiantis apytiksliais įvestais pastatų atitvarų plotais, jų šilumos perdavimo koeficientų vertėmis bei šilumos energijos ir resursų kainomis (buvusiomis 2022 m. sausio 10 d. lygyje). Skaičiavimų rezultatai yra orientaciniai ir parodo individualaus namo šiltinimo renovacijos naudą atlikus papildomą esamų sienų ir stogo apšiltinimą pasirinktomis medžiagomis bei galimus šildymo kaštų sutaupymus ir CO2 emisijos sumažėjimą.
ROCKWOOL UAB neatsako už informacijos naudojimą. Vartotojas yra pilnai atsakingas už duomenų įvedimą, skaičiavimų rezultatus ir jų naudojimą.